Vilniuje pasibaigusi Tarptautinė fizikos olimpiada IPhO2021 yra laikoma svarbiausiu pasaulio talentingiausių fizikos mokinių metų renginiu. Dviejų dalių – eksperimentines ir teorines – olimpiados užduotis joje sprendė beveik 400 mokinių iš 76 šalių.
Šįmet užduotis olimpiadai rengė Lietuvos mokslininkai. Pasak organizatorių, visai šalies mokslo bendruomenei šis renginys buvo svarbus įvertinimas, parodęs, kad Lietuvos fizikai gali kurti pasaulinio lygio, modernias užduotis, sykiu nuotoliniu būdu įtraukti tiek daug mokinių į laisvalaikio, šalies kultūros pažinimo veiklas.
Fizikos olimpiadoje geriausiai pasirodė Pietų Korėjos mokinys Kim Kyungmin, surinkęs daugiausiai balų visose užduotyse. Aukso medalius laimėjo Rusijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos mokiniai.
„Kartais juokaujame, kad baigęs fiziką (taip pat ir kitus tiksliuosius mokslus) žmogus yra universalus karys. Savo žinias jis gali pritaikyti visur – ne tik siekdamas karjeros kaip mokslininkas. Toks žmogus sugeba geriau analizuoti, suprasti problematiką, suformuluoti teisingus klausimus ir ieškoti kelių jiems spręsti. Atrodo, kad pas mus, Fizikos fakultete, turėtum gauti tik fizikos, matematikos žinių. Tačiau vienas dalykas yra lygtis ir dėsnius išmokti, Tačiau vienas dalykas yra lygtis ir dėsnius išmokti, kitas – juos giliai suprasti, mokėti išskirti esminius ir mažiau svarbius efektus, išskaidyti sudėtingus reiškinius į mažesnius, lengviau paaiškinamus. Toks gebėjimas, manau, vertingas kiekvienoje gyvenimo srityje“, – kalbėjo fizikas.
Seniausi protezai randami net priešistorinių laikų kapavietėse, datuojamose 3000 metų prieš Kristų. Ilgą laiką jie buvo muliažai, tarsi skulptūrų dalys, pritvirtinamos žmogui tam, kad jis galėtų pasiremti ar išlaikytų kūno formas. Nuo Renesanso epochos pradėjo rastis sudėtingesni, šiek tiek funkcijų atliekantys protezai, pavyzdžiui, judančios kojos ir rankos. Dažnai protezų vystymasis pagerėdavo po karo, kai atsirasdavo daug sunkių traumų patyrusių kareivių. Po Antrojo pasaulinio karo buvo išvystyti kojų protezai, leidžiantys žmogui eiti beveik taip pat gerai, kaip savomis kojomis. Ir visgi tai buvo inertiški, mechaniški įrenginiai, negalintys nei perduoti pojūčių žmogaus smegenims, nei atvirkščiai ⎯ priimti signalų iš smegenų.
„Man fizika yra mano gyvenimas. Mokiniams visada sakau, kad fizika nėra tik mokslas, tai gyvenimo būdas. Fizikai kitaip žiūri į pasaulį, bendrauja, jie – išskirtiniai. Turiu tokią tradiciją: kasmet mokinių prašau parašyti savo mintis, kas jiems yra fizika. Kad jūs žinotumėte, kokių įdomių atsakymų būna! Geriausius, labiausiai man įstrigusius atsakymus išsisaugau ir kartais vis paskaitau. Pvz., vienas rašo, kad „fizika yra mokslas, atveriantis gyvenimo duris“. Juk tikrai: nuo atomo iki tolimiausių galaktikų – viskas yra fizika. Šis mokslas – tarsi raktas“,- sako Rosa Miliajeva, Mykolo Biržiškos gimnazijos fizikos mokytoja.
English
Lietuvių
