Naujienos

Kokia tiksliųjų ir gamtos mokslų padėtis Lietuvoje? Kodėl moterys laboratorijoje pastebimos rečiau negu vyrai? Ar mokslininkas – ateities profesija? Apie tai ir dar daugiau – diskusijoje su fizikos mokytoja Rigonda Skorulskiene ir Vilniaus universiteto fizikos fakulteto atstovu Ignu Gaižiūnu.

Vilniuje prasideda tarptautinė fizikos olimpiada

Šeštadienį, liepos 17 d., Vilniuje prasideda ir visą savaitę tęsis Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO). Joje nuotoliniu būdu dalyvaus 76 šalys ir beveik 400 mokinių iš viso pasaulio. Tai pirmas toks pasaulinės reikšmės fizikos renginys Lietuvoje, kuriam ruoštasi ketverius metus. Olimpiados metu viso pasaulio jaunieji fizikai spręs lietuvių mokslininkų paruoštas teorines ir eksperimentines užduotis. Šis renginys – svarbus įvykis Lietuvai, kurios švietimo sistema regi drastiškai mažėjantį jaunų žmonių, norinčių studijuoti gamtos ar tiksliuosius mokslus, skaičių. Ne pirmus metus prastėjo mokinių matematikos žinios, tad šiuo renginiu tikimasi atkreipti dėmesį į tiksliųjų mokslų svarbą.

Dr. A. Alkauskas: „Fizikoje netrūksta romantikos, bet to ji skatina vaizduotę“

„Gyvename labai įdomiu permainų laiku. Labai daug kas keičiasi, taip pat ir moksle“, – sakė Kauno technologijos universiteto profesorius, Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkas, fizikas dr. Audrius Alkauskas.Dr. A.Alkauskas pasakojo, kad dirbdamas universitete jis mato naujas tendencijas: daug tiksliųjų mokslų studijas baigusių studentų renkasi nebe mokslininko kelią, bet įgytas žinias sėkmingai pritaiko versle, pavyzdžiui, kurdami startuolius. Vis dėlto dirbant su studentais jam akivaizdus ir kitas dalykas. „Aš pats dėstau KTU ir ką aš labai aiškiai matau – kad krenta mokinių matematikos žinios. Viena iš priežasčių – per ankstyvas skaitmeninių technologijų naudojimas. Tai lemia jaunuolių mąstymo pokyčius. Būdami vaikai mes žaisdavome kiemuose tokius žaidimus, kuriuose lavėdavo

Nobelio premijos laureato paskaita

Liepos 18 d., 15 val. Prof.Didier Queloz gimė Šveicarijoje ir studijavo Ženevos universitete. Kartu su kolega Michel Mayor atrado egzoplanetą, skriejančią apie saulės tipo žvaigždę, už kurią jiems 2019 m. buvo suteikta Nobelio premija fizikos srityje. D.Queloz yra Ženevos ir Kembridžo universitetų profesorius.

Dr.J.Chmeliovas: „Baigę tiksliuosius mokslus yra universalūs kariai“

„Kartais juokaujame, kad baigęs fiziką (taip pat ir kitus tiksliuosius mokslus) žmogus yra universalus karys. Savo žinias jis gali pritaikyti visur – ne tik siekdamas karjeros kaip mokslininkas. Toks žmogus sugeba geriau analizuoti, suprasti problematiką, suformuluoti teisingus klausimus ir ieškoti kelių jiems spręsti. Atrodo, kad pas mus, Fizikos fakultete, turėtum gauti tik fizikos, matematikos žinių. Tačiau vienas dalykas yra lygtis ir dėsnius išmokti, Tačiau vienas dalykas yra lygtis ir dėsnius išmokti, kitas – juos giliai suprasti, mokėti išskirti esminius ir mažiau svarbius efektus, išskaidyti sudėtingus reiškinius į mažesnius, lengviau paaiškinamus. Toks gebėjimas, manau, vertingas kiekvienoje gyvenimo srityje“, – kalbėjo fizikas.

Olimpiada – jau čia pat

Liko vos gera savaitė iki svarbiausio jaunųjų fizikų metų renginio – 51-osios tarptautinės fizikos olimpiados! Lietuvos fizikų bendruomenė jus sveikina iš Vilniaus, o visa organizacinė komanda, kurioje – beveik 180 žmonių, intensyviai ruošiasi ir tikisi jums sukurti smagiais, kūrybiškais iššūkiais ir pažinimu pripildytą šventę.

Astrofizikas dr. K.Zubovas:reguliarios misijos į Marsą ar Mėnulį greitai bus įprastas dalykas

Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas jau vaikystėje atrado du jam svarbiausius dalykus: astronomiją ir fantastiką. Jų „neišaugo“ ir vėliau, priešingai – jau daug metų sėkmingai derina iš pažiūros skirtingas veiklas: sėkmingai dirba mokslinį darbą astrofizikos srityje ir organizuoja fantastikos renginius, vadovauja vieno žymiausių XX a. fantastikos autorių J.R.R.Tolkieno gerbėjus vienijančiai organizacijai „Tolkien Lietuva“.

G.Pekšys: geras tyrėjas nebūtinai turi būti baigęs prestižinį universitetą

„Kartais man atrodo, kad dirbtinis intelektas yra pasmerkta sąvoka dėl to, kad jos prasmė bėgant metams labai keičiasi. Prieš 15 metų maršrutų parinkimas būtų laikytas dirbtiniu intelektu, dabar tai visiems yra kasdienybė. Po pačia sąvoka „dirbtinis intelektas“ patenka labai daug „state of the art“ naujų dalykų, kurie labai greitai „išeina“ iš tos sąvokos, vos tik tampa įprastais daugumai“, – sako Gediminas Pekšys. Jis – vienas iš „Oxipit“ startuolio, padedančio radiologams būti produktyvesniems naudojant „gilųjį mokymąsi“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. Baigęs matematiką Kembridžo universitete, G.Pekšys grįžo į Lietuvą ir pastaruosius keletą metų praleido dirbdamas duomenų mokslo ir programinės įrangos inžinerijos srityje.

Šiuolaikiniai protezai: valdomi mintimis ir siunčiantys informaciją į smegenis

Seniausi protezai randami net priešistorinių laikų kapavietėse, datuojamose 3000 metų prieš Kristų. Ilgą laiką jie buvo muliažai, tarsi skulptūrų dalys, pritvirtinamos žmogui tam, kad jis galėtų pasiremti ar išlaikytų kūno formas. Nuo Renesanso epochos pradėjo rastis sudėtingesni, šiek tiek funkcijų atliekantys protezai, pavyzdžiui, judančios kojos ir rankos. Dažnai protezų vystymasis pagerėdavo po karo, kai atsirasdavo daug sunkių traumų patyrusių kareivių. Po Antrojo pasaulinio karo buvo išvystyti kojų protezai, leidžiantys žmogui eiti beveik taip pat gerai, kaip savomis kojomis. Ir visgi tai buvo inertiški, mechaniški įrenginiai, negalintys nei perduoti pojūčių žmogaus smegenims, nei atvirkščiai ⎯ priimti signalų iš smegenų.

R.Miliajeva: „Svarbiausias klausimas fizikoje yra „kodėl?“

„Man fizika yra mano gyvenimas. Mokiniams visada sakau, kad fizika nėra tik mokslas, tai gyvenimo būdas. Fizikai kitaip žiūri į pasaulį, bendrauja, jie – išskirtiniai. Turiu tokią tradiciją: kasmet mokinių prašau parašyti savo mintis, kas jiems yra fizika. Kad jūs žinotumėte, kokių įdomių atsakymų būna! Geriausius, labiausiai man įstrigusius atsakymus išsisaugau ir kartais vis paskaitau. Pvz., vienas rašo, kad „fizika yra mokslas, atveriantis gyvenimo duris“. Juk tikrai: nuo atomo iki tolimiausių galaktikų – viskas yra fizika. Šis mokslas – tarsi raktas“,- sako Rosa Miliajeva, Mykolo Biržiškos gimnazijos fizikos mokytoja.

Egzoplanetos. Visatoje esame ne vieni

Nors, kaip sakė, Albertas Einšteinas, žmogaus vaizduotė yra beribė, bet ateivių iš kosmoso klausimu, patiriame rimtų sunkumų. Holivudo filmai mus įpratino prie ištysusių veidų, ilgų galūnių, prasto charakterio, kurias mums iš kitų galaktikų atgabena plokščiapilvės skraidančios lėkštės. Šiuo klausimu išsiskiria Stanislavo Lemo mokslinės fantastikos romanas „Solaris“. Jame aprašyta nežemiškos gyvybės forma yra ne kokia nors būtybė ar organizmas, bet visa planeta savaime.

Energetikos ateitis - saulės elementai

Jei elektros gamybai galėtume panaudoti visą energiją, kurią Žemė gauna iš Saulės, metinį energijos kiekį pagamintume greičiau nei per valandą. Vos viena valanda darbo norint patenkinti visų metų žmonijos elektros energijos poreikius? Skamba fantastiškai, bet tokia milžiniška yra Saulės galia. Tačiau saulės jėgainėse sukuriama energija šiuo metu sudaro mažiau nei 3 proc. bendros pasaulio elektros.

Dalelių fizikė G.Žemaitytė pataria mokiniams: „Net jei ir abejojate - bandykite“

„CERN man atvėrė akis, kiek žymiai daugiau galima nuveikti ir pasiekti bendradarbiaujant ir dirbant kartu. O Oksfordas mane sužavėjo per pirmą pokalbį su profesoriais. Atrodė, kad jie turi drąsos versti kalnus ir yra pasiryžę pripildyti savo studentus to gėrio. Nežmoniškai norėjau ten studijuoti! Doktorantūra buvo nelengva, patyriau ne vieną lūžį, bet buvo dalykų, kur buvo labai sveika lūžti“, – apie patirtį Oksforde ir CERN sakė pašnekovė.

Kaip veikia lazeris?

Paminėjus žodį „lazeris“, dažniausiai galvoje iškyla holivudinių filmų vaizdai. Žymiojo personažo Ostino Pauerso amžinasis priešas Daktaras Blogis itin galingu lazeriu grasina sudorosiąs visą žmoniją, o kiek kitoks lazeris tuoj perpjaus slaptąjį agentą Jamesą Bondą. Tačiau čia stabtelėkime ir iš filmų grįžkime į realybę. Norint išsiaiškinti, kas iš tiesų yra tas lazeris ir kaip jis veikia, privalu žinoti kelis esminius dalykus. Tad apie viską nuo pradžių.

Ledynų dinamiką tyrinėjantis E.Ribinskas: apie svarbiausią laimėjimą, norą dalintis žiniomis ir tai, kas jį iki šiol labiausiai žavi fizikoje

„Fizika man visada buvo įdomiausias mokslas“, – sako Jungtinėje Karalystėje esančiame Kembridžo universitete pirmame doktorantūros kurse studijuojantis Elvinas Ribinskas. Jis – vienas iš dviejų lietuvių, per visą tarptautinės fizikos olimpiados, kurioje Lietuva dalyvauja nuo 1992 m., istoriją laimėjusių aukso medalį. Jam tai pavyko 2016 m. Šveicarijoje vykusiame prestižiniame renginyje. Nei tuomet, nei dabar jis neabejojo savo pasirinkimu gilintis į klasikinę fiziką. „Manau, reikia atrasti tai, kas įdomiausia bei geriausiai sekasi, ir tai daryti“, – sakė doktorantas.